Nepaisant vis augančio inžinerijos ir technologijų specialistų poreikio, šių krypčių studijas vis dar renkasi palyginti nedidelė dalis stojančiųjų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, pernai inžinerijos mokslus pirmu numeriu kolegijose rinkosi 14,89 proc. stojančiųjų, informatikos mokslu – 6,14 proc.

Tuo tarpu darbdaviai šių sričių specialistų laukia jau nuo pirmųjų studijų metų – jų paklausa nuolat auga, o karjeros perspektyvos – itin plačios. Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto atstovai pabrėžia, kad įvairių inžinerinių, technologinių bei IT krypčių studentai sėkmingai įsidarbina tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, neretai – dar nebaigę studijų.

Kibernetinės sistemos ir sauga: studijos sparčiai besivystančioje IT srityje

Technologijoms užimant vis reikšmingesnę vietą kasdieniame gyvenime ir versle, itin svarbūs tampa specialistai, gebantys užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms, užtikrinti duomenų apsaugą ir sklandų sistemų veikimą. Aukštą šių specialistų poreikį bei plačias karjeros galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje akcentuoja ir Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto Informatikos ir medijų technologijų katedros vedėjas Paulius Baltrušaitis.

„Ši sritis – viena sparčiausiai augančių pasaulyje, o specialistų, gebančių užtikrinti saugią ir stabilią IT infrastruktūrą, paklausa nuolat didėja. Absolventai gali dirbti projektų vadovais, IT infrastruktūros vadovais ar kibernetinio saugumo padalinių lyderiais. Praktinis pasirengimas, tarptautinė patirtis ir aktualios technologinės žinios suteikia tvirtą pagrindą tiems, kurie ateityje siekia kurti nuosavą verslą ar dirbti tarptautinėse komandose. Tai profesija, kurioje galima ne tik greitai įsidarbinti, bet ir nuolat augti bei prisitaikyti prie technologijų pažangos“, – pabrėžia P. Baltrušaitis.

Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultete realizuojama Kibernetinių sistemų ir saugos studijų programa išsiskiria šiuolaikiška studijų aplinka ir orientacija į praktinių įgūdžių lavinimą, o po pirmųjų studijų metų studentai gali rinktis vieną iš dviejų specializacijų – kibernetinę saugą arba kiberfizines sistemas, kad galėtų gilintis į labiausiai dominančias technologijų sritis.

„Studijų metu daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto taikymui, o mokymasis tampa įdomesnis dėl žaidybinių metodų, tokių kaip Raudonosios ir Mėlynosios komandos, saugumo CTF varžytuvės ir praktinės simuliacijos“, – pažymi P. Baltrušaitis.

Pasak jo, vienas svarbiausių privalumų – praktika realioje darbo aplinkoje. Studentai praktiką atlieka tinklo ir saugumo operacijų centruose, IT įmonėse Lietuvoje ar net užsienyje. Be to, atsiveria plačios tarptautinės galimybės – galima išvykti dalinėms studijoms ar praktikai į Suomiją, Belgiją, Švediją, Estiją ir kitas šalis bei rinktis dvigubo diplomo galimybę ir papildomai vienerius metus studijuoti viename iš partnerinių universitetų Suomijoje arba Belgijoje.

„Studijuodami Kibernetinių sistemų ir saugos programoje, studentai įgyja platų IT žinių pagrindą – nuo kompiuterių tinklų ir sistemų administravimo iki informacinių sistemų saugos bei daiktų interneto (IoT) sprendimų. Jie išmokta dirbti su virtualizacijos technologijomis, valdyti kiberfizines sistemas, prižiūrėti techninę ir programinę įrangą, taikyti dirbtinio intelekto sprendimus, bei analizuoti ir spręsti kibernetinių grėsmių sukeltas problemas“, – dalinasi P. Baltrušaitis.

Kibernetinių sistemų ir saugos studijų programos absolventas Valentinas Morkūnas šias studijas pasirinko nusprendęs keisti tuometinę kryptį. Šiandien „Emplos“ kibernetinio saugumo vadovu verslo klientams dirbantis Kauno kolegijos absolventas sako, kad studijos padėjo jam geriau suprasti kibernetinio saugumo principus.

„Manau, kad visose IT srityse jaučiamas specialistų poreikis, todėl gavęs diplomą ir truputį pailsėjęs pasinėriau į kibernetinio saugumo pinkles. Darbe esu atsakingas už rizikos vertinimo organizavimą ir atlikimą, kibernetinio saugumo mokymus, atitikties kibernetinio saugumo įstatymui vertinimą. Šis darbas reikalauja ir teisinio, ir IT techninio išsilavinimo: būtina mokėti skaityti įstatymus, suprasti, kokios technologijos kokius reikalavimus atitinka“, – dalinasi V. Morkūnas.

Darbo rinkos tendencijos: inžinierių poreikis ir toliau išlieka itin aukštas

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) skelbia, kad inžinerines studijas pernai rudenį Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, tačiau šis skaičius – nepakankamas, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai.

„Išaugęs robotų prieinamumas, sumažėję jų kaštai, lengvos programavimo galimybės – visa tai skatina įmones diegti naujausias technologijas. Šiandien praktiškai kiekvienoje pramonės įmonėje galime pamatyti robotų, dažnai – ne vieną ir ne du. Tai – pats geriausias pavyzdys, kad įmonėms reikia specialistų, galinčių su tais robotais dirbti“, – sako Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros lektorius dr. Laimonas Kairiūkštis.

Nerimaujančius, kad studijose lauks vien techniniai dalykai, lektorius ramina – Kauno kolegijoje vykdoma Automatikos ir robotikos studijų programa sudaryta taip, kad studentai ne tik įgytų tvirtą teorinių žinių pagrindą, bet ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius, tad reikšmingą studijų dalį sudaro praktiniai užsiėmimai.

„Didžiuojamės Automatikos ir robotikos studijų programos absolventais, kurie sėkmingai įsidarbina Lietuvos įmonėse ir kuria šalies ateitį. Svarbu pažymėti, kad įsidarbinę jie užima ganėtinai aukštas pozicijas ir puikiai integruojasi į darbo rinką“, – dalinasi dr. L. Kairiūkštis.

Maisto technologai – tarp inovacijų, skonio ir tvarumo

Maistas – tai ne tik kasdienis poreikis, bet ir sudėtingas reiškinys, apimantis žmogaus fiziologiją, skonio pojūčius, kultūrinius įpročius bei visuomenės požiūrį į sveikatą ir tvarumą. Mitybai skirtos medžiagos – tiek gamtinės, tiek perdirbtos – turi būti ne tik maistingos, bet ir teikti malonumą. Tai – iššūkis, kurį kasdien sprendžia maisto technologai, užtikrindami, kad maisto produktai būtų skanūs, saugūs, išvaizdūs ir atitiktų šiuolaikinio vartotojo lūkesčius.

Produktų gamyba darniųjų technologijų priemonėmis, maisto produktų be glitimo ar skirtų diabetu sergantiems žmonėms kūrimas atspindi, kad Maisto technologijos studijų programos studentai taiko naujausias technologijas, analizuoja netradicines žaliavas, kuria inovatyvius maisto produktus, atitinkančius šiuolaikinius visuomenės ir individualių vartotojų poreikius.

„Skaitmenizacija maisto pramonėje yra jaučiama išties stipriai – praktiškai visos linijos yra automatizuotos, yra įdiegtos naujos sistemos, naudojami inovatyvūs įrenginiai. Pavyzdžiui, viename įrenginyje galima šaldyti produktą, jį atšildyti, kildinti ir tuo pačiu iškepti, o vienas iš technologo darbų – nustatyti programą, patikrinti parametrus ir, jeigu reikia, juos keisti“, – sako Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja doc. dr. Ingrida Kraujutienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad studentai skatinami realizuoti save ir įsitraukiant į katedroje vykdomus taikomuosius mokslinius tyrimus, dalyvaujant įvairiuose profesiniuose konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

Absolventai baigę studijas dirba gamybos procesų vadovais, technologijų inovacijų specialistais, technologais mėsos, pieno, fermentavimo, duonos, konditerijos ir miltinių gaminių, žuvies ir kitose maisto pramonės įmonėse, perdirbančiose žemės ūkio produkciją, kuria ir dirba savo įsteigtose maisto pramonės įmonėse.

Maisto technologijos studijų programoje siūlomos lanksčios studijų formos. Šiuo metu vykdomos dvi: nuolatinė ir nuolatinė sesijinė. Nuolatinė forma skirta studentams, galintiems kasdien dalyvauti paskaitose ir kituose su studijomis susijusiuose užsiėmimuose. Nuolatinė sesijinė forma vyksta sesijomis – tai lankstesnis pasirinkimas tiems, kurie siekia studijas derinti su darbu, vaikų auginimu ar gyvenimu užsienyje.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Stojantieji šiemet galės rinktis ir naujas studijų programas – Žaliosios energetikos inžineriją, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą, Vaidybą, Skubiosios medicinos pagalbą, Sistemų administravimą.

Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.

Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt