Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro vadovė Ieva Brazauskaitė-Zubavičė ir Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas Povilas Beseckas pasakoja apie šiaurietiškas kolegijoje įgyvendinamų projektų patirtis: iniciatyvas, intensyvius kursus, studentus, partnerių tinklą ir šiaurietišką požiūrį.

– Kodėl renkatės „Nordplus“ programą? 

– Ieva: Į „Nordplus“ programą Kauno kolegija įsitraukė nuo pat pirmų dienų, kai Baltijos šalims buvo suteikta galimybė dalyvauti. Per savo ilgą patirtį esame vykdę įvairių „Nordplus“ paprogramių projektų, tačiau bene populiariausios Kauno kolegijoje yra „Nordplus Higher Education“ ir „Nordplus Nordic Languages“ paprogramės.

Na, o kodėl renkamės „Nordplus“? Visų pirma, tai yra labai vartotojui draugiška (angl. user-friendly) programa. Paraiškų pildymas, ataskaitų pateikimas yra vykdomas vienoje platformoje, kurią išties paprasta naviguoti, biudžetą sudaryti ir jį valdyti taip pat nėra labai sudėtinga, todėl, mano galva, ši programa dar ir idealiai tinka asmenims, kurie naujai prisijungė prie projektų vykdytojų  bendruomenės ir „užsikrėtė projektų manija“.  Kadangi Kauno kolegijoje vykdome daug ir labai įvairių projektų su skirtingais finansavimo šaltiniais, didesnių, mažesnių, todėl tikrai turime su kuo palyginti. Dėl šios priežasties drąsiai galiu sakyti, kad „Nordplus“ programa yra viena lengviausiai valdomų ir administruojamų programų.

Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad veiklos, kurios yra kuriamos ir įgyvendinamos, yra mažiau reikšmingesnės. Projekto valdymo mechanizmo supaprastinimas mums suteikia daugiau galimybių visus resursus sutelkti ties maksimaliais projekto rezultatais bei išlaisvina mūsų kūrybiškumą. Vykdant  „Nordplus“ projektus, lygiai taip pat kaip ir kituose projektuose, atliekame tyrimus, vykdome mokslinę veiklą, kuriame naujus produktus, publikuojame bendrus tarptautinius straipsnius, rengiame metodines priemones, organizuojame ir vykdome intensyvias programas ar kitą mobilumą, rengiame konferencijas, forumus ir plečiame tinklaveiką.

Šiuo metu Kauno kolegijoje vykdome 10 „Nordplus Higher Education“ projektų ir vieną „Nordplus Nordic Languages“ projektą.  Žinoma, norėtųsi papasakoti apie juos visus, nes jie visi vienodai mums svarbūs, tačiau šįkart pasirinkome pristatyti kelis.

Vienas iš jų – Menų ir ugdymo fakulteto projektas „Nordic and Baltic Early Childhood and Culture in a Global Perspective” nr. NPHE-2024/10312. Tai labai senas kolegijos tinklas, kuris jungia partnerius iš Suomijos (Abo Academy University),Norvegijos (Nord University), Latvijos (University of Latvia), Švedijos (Mid Sweden University Sundsvall), Danijos (University College Lillebaelt). Vieni kitus jau pažįstame, todėl veiklos ir atsakomybės yra gerai suprantamos ir kiekvienai šaliai aiškios.

Toks partnerių išsigryninimas ir komandos sutelktumas leidžia visus resursus sutelkti ties projekto kokybe. Na, o projekte siekiame stiprinti Šiaurės-Baltijos kultūrinį supratimą ir bendradarbiavimą ikimokyklinio ugdymo pedagogo rengimo srityje, socialinio tvarumo ir įvairovės supratimą, naudoti žaismingas ir kūrybingas mokymo metodikas siekiant įgalinti studentų suvokimą apie socialinį tvarumą ir įvairovę, prisidėti prie kokybiškos ir inovatyvios švietimo plėtros partnerių institucijose. Projekte keičiamės ir dalinamės patirtimi apie būsimuosius ikimokyklinio ugdymo pedagogus Šiaurės ir Baltijos šalyse. Asmeninė ir kultūrinė įvairovė šiuolaikinėje visuomenėje reikalauja plačių kompetencijų 21-ojo amžiaus ikimokyklinio ugdymo pedagogams, todėl manome, kad svarbu skatinti sąmoningumą apie asmeninę ir kultūrinę įvairovę. Tinkle taip pat keičiamės idėjomis, kaip skatinti socialinio tvarumo ir įvairovės suvokimą menu ir tobuliname ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas.

Visai neseniai, šių metų kovo mėnesį vyko intensyvi programa Nord universitete, Norvegijoje, kurios tema „ Embracing diversity and social sustainability through playful art”. Jos metu studentai pristatė savo šalies ikimokyklinio ugdymo sistemas, lankėsi vietinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose, atliko įvairias veiklas tarptautinėse grupėse, atspindinčiose įvairovę ir socialinį tvarumą, susijusį su ankstyvuoju vaikystės ugdymu ir priežiūra.

Lektoriai, atvykę iš skirtingų šalių ir su skirtinga patirtimi, pateikė naujų būdų ir idėjų studentams, kaip naudojant žaismingą meną kaip įrankį, atliepti programos temą. Intensyvios savaitės metu lektoriai sudarė tyrimų grupes tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, kuriose planuojama rengti bendrus mokslinius straipsnius ir kurti mokymo priemones, kurios bus naudojamos kitame intensyvios programos ir partnerių tinkle. Tai buvo neįkainojama patirtis studentams: lankėme darželius, stebėjome ugdymo procesą bei patys vedėme veiklas.

Be galo gera matyti studentų veidus ir šypsenas po patirčių, kurias suteikia „Nordplus“ programa. Galbūt kažkam tai vienintelė tokia patirtis gyvenime, o galbūt kažkam tai – pirmas, naujo profesinio kelio žingsnis.

Taip pat negaliu nepaminėti, kad Menų ir ugdymo fakultete Kalbų centre jau 5 metus vykdomų „Nordplus Nordic Languages“ projektų. Paskutinis mūsų vykdomas projektas  yra „Swedish for beginners – Multilingualism to Enhance Employability“ nr. NPLA-2022/10005.

Mūsų, kaip Kalbų centro, misija yra didinti užsienio kalbų prieinamumą, populiarinti užsienio kalbas bei skatinti jų mokymąsi. Šis projektas  buvo įgyvendinamas su partneriais iš Haaga-Halia taikomųjų mokslų universitetu (Suomija) ir Tartu universitetu (Estija). Projekte sukūrėme visiškai nuotoliui mokytis pritaikytą švedų kalbos A1 lygio 3 ECTS kursą. Kuriant kursą norėjome išbandyti, ar gali būti veiksmingas visiškai nuotolinis kalbos kursas, kurį studentas mokosi absoliučiai autonomiškai. Ir, panašu, mums pavyko.

– Povilas: Dar vienas „Nordplus Higher Education“ projektas, kurio veiklomis norime pasidalinti – „Network Welltour“ nr. NPHE-2024/10366. Tai taip pat yra labai senas, bet patikrintas kolegijos tinklas. Pirmame tinkle dalyvavome partnerio teisėmis, čia įgyta patirtis paskatino kurti koordinuojamą „Nordplus“ tinklą „Welltour“.

Šis „Nordplus“ projektas įgyvendinamas nuo 2014 m. Tai tinklas, kuris suburia skirtingų specialybių studentus ir dėstytojus – kineziterapijos ir turizmo, kosmetologijos ir ekonomikos. Pagrindinis projekto tikslas – suteikti žinių, kurių tradiciškai atskirose programose nepakanka. Pavyzdžiui, turizmo studentai sužino apie procedūras, kurios atliekamos įvairiems klientams, o kosmetologijos – apie pinigų srautų valdymą.

Diskutuodami su kolegomis pastebėjome, kad tarpusavio supratimo išties trūksta specialistams, dirbantiems sveikatinimo turizmo srityje. Nemažiau svarbūs yra ir tarpasmeninio bei tarpprofesinio bendradarbiavimo įgūdžiai, kuriuos studentai įgyja dirbdami tarptautinėse ir tarpprofesinėse komandose intensyvių programų metu. Kadangi tai yra tarpdisciplininis tinklas, natūralu, kad tenka susidurti ir su iššūkiais. Dažnai tenka ieškoti bendros kalbos ir susitarimų.

Profesinis žodynas bei tiems patiems žodžiams priskiriamos skirtingos reikšmės skirtingose srityse buvo pagrindinis iššūkis projekto įgyvendinimo pradžioje. Na, o kalbant apie sėkmes, tai patys džiugiausi dalykai yra atsiskleidžiantis studentų kūrybiškumas, kuris itin išryškėja intensyvių programų metu. Studentų rengiami projektai labai dažnai būna nestandartinio mąstymo ir inovatyvių idėjų pavyzdžiai, tačiau tuo pat metu pakankamai realistiški ir turintys realių įgyvendinimo galimybių. Kita vertus, ne mažiau džiugina ir glaudūs bendradarbiavimo ryšiai tarp dėstytojų, kurie leidžia įsitraukti ir į kitus projektus, bendrą mokslo taikomąją veiklą ar tiesiog atostogas kartu.

– Ko palinkėtumėte kolegoms, nedrįstantiems pradėti dalyvauti „Nordplus“ programoje ir teikti paraiškas?

– Ieva: Norėčiau palinkėti ne abejoti, o tiesiog ryžtis daryti. Kaip jau minėjau, ši programa idealiai tinka pradedantiesiems, jos navigavimas, administravimas ir nuolatinio streso neturėjimas vykdant projektą man yra didžiausia paskata ir motyvacija. O susidūrus su iššūkiais visada galima kreiptis į atstovybę, kur tikrai labai geranoriškai ir greitai gauni atsakymą. Taip pat siūlau nepamiršti naudotis „Nordplus Handbook“. Tai mano pagrindinis asistentas, kuriame randu visus atsakymus. Taigi: „Don‘t think, just do it“.

– Povilas: „Nordplus“ programa yra nuostabi tuo, kad yra nepaprastai atvira ir lanksti, tad jei turite idėjų, kurios nelabai tinka kitoms programoms dėl griežtų programų reikalavimų, drąsiai išbandykite save „Nordplus“ programoje. Ši programa yra puiki vieta savęs pasitikrinimui, o taip pat ir realizavimui.

Tekstą parengė Švietimo mainų paramos fondas bendradarbiaujant su Kauno kolegija