HULT tarptautinės verslo mokyklos JAV darbdavių atlikta apklausa atskleidė, kad 89 proc. vadovų vengia samdyti neseniai studijas baigusius absolventus. 60 proc. jų kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodė realios darbo patirties trūkumą.

Kauno kolegijos atstovai pabrėžia, kad ir Lietuvoje darbdaviams itin svarbūs absolvento turimi praktiniai įgūdžiai, galintys prisidėti prie sėkmingos karjeros. Dėl to šioje aukštojoje mokykloje praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties, o studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius.

Padeda greičiau integruotis į darbo rinką

Kauno kolegijos Verslo fakulteto lektorė, dėstanti Apskaitos studijų programos studentams, dr. Jevgenija Furgasė pažymi, kad apskaita – taikomoji sritis, todėl praktiniai įgūdžiai šios studijų programos studentams itin svarbūs, mat teorinės žinios turi būti pritaikomos praktikoje. Ji akcentuoja, kad darbdaviai ieško specialistų, kurie gali iš karto prisidėti prie darbo procesų, o studijų metu įgyti praktiniai įgūdžiai leidžia absolventams integruotis į darbo rinką.

Lektorė atkreipia dėmesį, kad Kauno kolegijoje studentų praktiniai įgūdžiai ugdomi kryptingai ir orientuotai į realią darbo vietą.

„Paskaitų metu studentai sprendžia realius apskaitos uždavinius – registruoja įvairius įmonės įvykius, apskaičiuoja darbo užmokestį ir mokesčius, sudaro finansines ir mokestines ataskaitas, dirba su įmonių finansiniais duomenimis, atlieka finansų auditą, ruošia verslo planus ir investicijų projektus. Tai ugdo analitinį mąstymą ir sprendimų priėmimo įgūdžius“, – sako dr. J. Furgasė.

Privalomosios praktikos verslo įmonėse, apskaitos firmose ar audito kompanijose suteikia tiesioginės darbo patirties ir leidžia pritaikyti teorines žinias praktikoje. Tuo tarpu grupiniai projektai ugdo bendradarbiavimo, komunikacijos ir lyderystės įgūdžius, kurie yra būtini šiuolaikinėje darbo aplinkoje.

Kauno kolegijos lektorė akcentuoja, kad Apskaitos studijų programa suteikia plačias galimybes dirbti su realiais duomenimis ir verslo simuliacijomis. Visi šios studijų programos dėstytojai yra didelę patirtį sukaupę praktikai, galintys pateikti ir paruošti studentams užduotis, atitinkančias realią darbo vietą.

„Bendradarbiaujama su verslo įmonėmis, kurios pateikia realius iššūkius studentams spręsti. Studentai, turėję patirties su realiais duomenimis, lengviau adaptuojasi naujoje darbo vietoje ir greičiau pasiekia produktyvų darbo lygį“, – dalinasi Kauno kolegijos lektorė dr. J. Furgasė.

Praktika leidžia įgyti pasitikėjimo

Pasak Kauno kolegijos dėstytojos, Apskaitos studijų programos absolventės Kristinos Gredeckienės, norint sėkmingai pradėti karjerą apskaitos srityje, specialistas turėtų gebėti taikyti buhalterinės apskaitos principus praktiškai, mokėti rengti pirminius dokumentus, paruošti pagrindines finansines ataskaitas ir deklaracijas.

„Taip pat svarbu mokėti bendradarbiauti su kolegomis, vadovais ir klientais, atsakingai dirbti su svarbia įmonės informacija. Svarbu ir tokios asmeninės savybės taip kruopštumas, tikslumas, atsakingumas, gebėjimas laikytis terminų, lankstumas ir noras mokytis, kadangi finansų aplinka nuolat keičiasi, todėl gebėjimas greitai prisitaikyti tampa esminiu privalumu. Teisės aktų pokyčiai tokie dažni, kad nuolat reikia gilintis į naujas taisykles, metodus ir technologijas“, – sako Kauno kolegijos absolventė.

Šiuo metu iš aktyvios finansų vadovės darbo pasitraukusi ir finansų valdymo srityje besispecializuojanti K. Gredeckienė įsitikinusi – Kauno kolegijoje įgytos žinios tapo tvirtu pagrindu jos karjerai: „Vertinu profesionalius dėstytojus, aiškų žinių pateikimą, struktūruotą mokymosi procesą.“

Ji antrina dr. J. Furgasei, pabrėždama, kad apskaitos sritis reikalauja ne tik žinoti teoriją, bet ir mokėti ją pritaikyti – priimti sprendimus, vertinti situacijas, pagrįsti skaičiavimus.

„Be praktikos studentai dažnai jaučiasi neužtikrinti susidūrę su realiomis užduotimis. Praktiniai gebėjimai padeda geriau pasiruošti darbo rinkai, suprasti įmonių viduje veikiančius veiklos procesus, geriau orientuotis situacijose, kuriose nėra vieno teisingo atsakymo“, – dalinasi K. Gredeckienė.

Praktinių įgūdžių ugdymas prisideda prie sėkmingos karjeros

Praktiniai įgūdžiai nemažiau svarbūs ir Kauno kolegijos Verslo fakultete realizuojamos Organizacijų vadybos studentams. Vadybos ir teisės katedros vedėja Aušra Arminienė pažymi, kad praktinių įgūdžių ugdymas šios studijų programos studentams yra svarbus, nes leidžia teorines žinias pritaikyti realiose situacijose ir pasirengti konkrečiai profesinei veiklai.

Pasak jos, įvairiose pozicijose dirbančiam vadybininkui svarbu gebėti priimti sprendimus, dirbti komandoje, bendrauti su klientais, planuoti veiklas ir valdyti išteklius – tai įgūdžiai, kurių neišmokstama vien teoriškai.

„Praktiniai gebėjimai padeda geriau suprasti darbo aplinką, išmokti prisitaikyti prie pokyčių ir spręsti realias problemas. Jie stiprina studentų pasitikėjimą savimi, ugdo atsakomybę, savarankiškumą bei verslumą. Būtent tokių gebėjimų dažniausiai ieško darbdaviai, todėl praktinių įgūdžių ugdymas tiesiogiai prisideda prie sėkmingos studentų karjeros“, – sako Vadybos ir teisės katedros vedėja.

A. Arminienė atskleidžia, kad studentų praktiniai įgūdžiai ugdomi studijų metu taikant įvairius aktyvaus mokymosi metodus ir glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Vienas svarbiausių būdų – profesinė praktika realiose organizacijose, kuriose studentai susipažįsta su verslo procesais bei susiduria su tikromis vadybinėmis situacijomis.

„Praktinius įgūdžius studentai taip pat lavina dalyvaudami komandiniuose projektuose, atvejų analizėse, verslo simuliacijose, kur sprendžiamos praktinės problemos. Studijų moduliuose studentai atlieka konkrečias užduotis, rengia pristatymus, dalyvauja diskusijose, analizuoja situacijas, taip sistemingai stiprindami profesinius gebėjimus“, – dalinasi A. Arminienė.

Ji priduria, kad studijų metu studentai turi galimybę dirbti su realiais verslo atvejais, įmonių iššūkiais ir socialinių partnerių projektais – daugelyje modulių numatyti realūs verslo atvejai, kuriuos studentai sprendžia bendradarbiaujant su verslo įmonėmis.

„Į paskaitas kviečiami verslo profesionalai, kurie ne tik dalinasi savo patirtimi, bet ir skatina studentus aktyviai dalyvauti sprendžiant realius verslo iššūkius. Tiesioginis bendravimas su verslo profesionalais stiprina studentų konkurencingumą, atveria papildomas galimybes praktikai ar net tiesioginiam įsidarbinimui, o dažnai tampa ir tiesioginiu keliu į sėkmingą karjerą“, – sako A. Arminienė.

Praktiniai įgūdžiai padėjo sėkmingai įsilieti į verslo pasaulį

Organizacijų vadybos absolventas Marijus Siliūnas taip pat pabrėžia praktinių įgūdžių svarbą pasirinkusiems šią studijų programą. Nors teorinės žinios suteikia pagrindą, tačiau realybėje, pasak jo, neretai viskas vyksta kitaip nei vadovėliuose – tenka mąstyti kūrybiškai, prisitaikyti prie esamos situacijos ir greitai reaguoti.

„Praktika padėjo suprasti, kaip teoriniai modeliai taikomi realiame darbe, kokie sprendimai veikia, o kokie reikalauja korekcijų. Studijų metu įgijau daug praktinių įgūdžių, kurie šiandien tiesiogiai prisideda prie mano darbo kokybės ir efektyvumo. Vienas svarbiausių įgūdžių – organizaciniai ir administraciniai gebėjimai, leidžiantys tinkamai planuoti darbus, valdyti dokumentaciją bei laikytis nustatytų procesų, o tai yra ypač svarbu tiek dirbant verslo klientų vadyboje, tiek vystant savo verslą“, – dalinasi apie 800 įmonių aptarnaujantis „Tele2“ verslo vadybininkas ir savo verslą vystantis M. Siliūnas.

Kauno kolegijos Verslo fakulteto absolventas pažymi, kad studijų metu taip pat išmoko analizuoti verslo situacijas, taikyti vadybos principus realiame kontekste ir efektyviai bendrauti su įvairiomis suinteresuotomis šalimis. Šie įgūdžiai jam labai pravertė bendraujant su klientais, partneriais bei komanda.

„Studijas Kauno kolegijoje vertinu labai gerai. Jos išugdė kritinį mąstymą, lankstumą ir gebėjimą greitai spręsti problemas – tai ypač svarbu dinamiškoje verslo aplinkoje, kurioje dirbu šiandien. Labiausiai įsiminė dėstytojai – nuoširdūs, profesionalūs ir visada pasiruošę padėti. Taip pat vertinu lankstumą ir supratingumą studentų atžvilgiu – buvo sudarytos sąlygos sėkmingai mokytis ir tuo pačiu augti profesinėje srityje“, – dalinasi M. Siliūnas.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Stojantieji šiemet gali rinktis ir naujas studijų programas – Žaliosios energetikos inžineriją, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą, Vaidybą, Skubiosios medicinos pagalbą, Sistemų administravimą.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.

Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt