
Pranešimuose – aktualūs šiuolaikinio mokslo ir praktikos diskursai
Renginį moderavo Menų akademijos doc. dr. Jeffrey Michael Taylor ir Kalbų centro lektorė Lina Abraitienė. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė keturi tarptautiniai ekspertai, aptarę skirtingas, tačiau aukštajam mokslui ir kultūrai šiandien itin aktualias temas. Eveke de Louw (Hagos taikomųjų mokslų universitetas, Nyderlandai) pranešime „Internationalisation at Home: Transforming Education“ akcentavo tarptautiškumo stiprinimą studijų aplinkoje. Ji aptarė, kaip globalios kompetencijos gali būti kasdien integruojamos į studijų procesą, ir kokių institucinių pokyčių reikia, kad mokymosi aplinka taptų labiau įtrauki ir kultūriškai jautri.
Dr. María Bobadilla-Pérez (Korunos universitetas, Ispanija) pristatė pranešimą „From Screen to Skill: Factors Driving Language Learning in AVT Contexts“, skirtą kalbų mokymuisi audiovizualinio vertimo kontekste. Pranešėja pabrėžė, kad subtitrai, dubliavimas ir kiti AVT metodai gali veiksmingai stiprinti kalbinius gebėjimus, o technologiniai sprendimai ir kultūrinis turinys tiesiogiai veikia mokymosi motyvaciją bei efektyvumą.
Dr. Anna Merry Economou (Frederiko universitetas, Kipras) savo pranešime „Futures Designed: Integrating Micro-Credentials into Art and Design Education – Innovations in Theory and Practice“ analizavo mikro-kredencialų integravimą į menų ir dizaino studijas. Ji akcentavo, kad šie lankstūs, kompetencijomis grįsti mokymosi moduliai leidžia studentams kryptingai formuoti profesinį kelią, greičiau reaguoti į sektoriaus pokyčius ir kurti individualizuotą, šiuolaikinius poreikius atliepiančią studijų patirtį.
Dr. Jakub Dąbrowski (Varšuvos dailės akademija, Lenkija) pranešime „Restoring Liberal Values? Polish Culture after Eight Years of Right-Wing Rule“ analizavo pastarojo dešimtmečio politinių procesų poveikį Lenkijos kultūros laukui. Pranešėjas aptarė sektoriaus iššūkius, kintančius institucinės politikos prioritetus ir galimybes, atsiveriančias naujame politiniame kontekste.
Po plenarinės sesijos dalyviai tęsė darbą penkiose teminėse sekcijose, kuriose buvo nagrinėjami kūrybiškumo ir įtraukties iššūkiai skaitmeniniame amžiuje, kalbų mokymosi ir dirbtinio intelekto sąsajos, diskurso bei vertimo transformacijos DI eroje, skaitmeninių rizikų ir galimybių aspektai kalbų studijose, socialinio darbo skaitmenizavimo procesai, taip pat meno, paveldo ir technologijų sankirtos.
Paroda „Ateities kontūrai“: meno, technologijų ir atsakomybės sankirtos
Tradiciją tęsdama konferencija ir šiais metais buvo lydima virtualios vizualaus meno ir dizaino parodos „Ateities kontūrai“. Akademikus, verslo atstovus ir menininkus iš skirtingų šalių subūrusi ADLES 2025 konferencija kvietė dalyvius reflektuoti inovatyvias praktikas, tarpsektorinius iššūkius ir skaitmeninių sprendimų plėtrą, o parodos autoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Turkijos savo kūriniuose žvelgia į ateitį per tapybos, grafikos, kompiuterinės grafikos, tekstilės, skulptūrinio objekto bei mados dizaino raišką. Menininkai nagrinėja žmogaus atsakomybę, pasirinkimus ir kūrybos laisvę, kviesdami žiūrovą atsitraukti nuo kasdienybės ir pažvelgti į save bei aplinką iš platesnės perspektyvos. Parodoje akcentuojama, kad ateitis nėra iš anksto nulemta – ją formuojame individualiais ir kolektyviniais sprendimais, o kūrybinė refleksija padeda ieškoti vidinės pusiausvyros ir krypties.
UNINOVIS Ekscelencijos centrai ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtra
Gruodžio 12 d. tarptautinės mokslinės konferencijos ADLES Powered by UNINOVIS 2025 programą papildė tinklaveikos renginys ir apskritojo stalo diskusija „Praktikos ir mokslinių tyrimų sąsajos: aljanso kuriamų inovacijų analizė aukštojo mokslo institucijose“ (angl. Bridging Practice and Research: Scientifically Exploring Alliance-Driven Innovations in Higher Education Institutions).
Renginys subūrė tyrėjus ir praktikus iš įvairių Kauno kolegijos partnerinių institucijų bei UNINOVIS Europos universitetų aljanso, siekiant aptarti institucinių praktikų ir akademinių tyrimų integravimo galimybes. Diskusijos metu vyko kryptingas dialogas apie aljanso kuriamas inovacijas, akcentuojant taikomųjų mokslinių tyrimų, bendrų iniciatyvų ir žinių mainų svarbą stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Po apskritojo stalo diskusijos dalyviai prisijungė prie oficialaus aštuonių UNINOVIS Ekscelencijos centrų (angl. Excellence Hubs), įsteigtų visose aljanso institucijose, virtualaus pristatymo; Kauno kolegijoje oficialiai pradėjo veiklą Logistikos ir kibernetinio saugumo ekscelencijos centras. Šie centrai taps reikšmingomis struktūromis, skatinančiomis glaudesnį bendradarbiavimą tiek centrų viduje, tiek tarp jų, plėtojant darbuotojų mobilumą, bendrus mokslinių tyrimų projektus ir jungtines studijų programas. Papildomą tarptautinę vertę konferencijai suteikė aktyvus UNINOVIS partnerių ir asocijuotų partnerių Interdisciplinary Transformation University Austria įsitraukimas – jie prisidėjo prie renginio sklaidos, skaitė mokslinius pranešimus ir dalyvavo tinklaveikos veiklose, taip sustiprindami konferencijos turinį, tarptautiškumą ir matomumą.
